Seimo nario Simono Gentvilo pranešimas: „Išspręsti nelegalių veisyklų problemą gali tik gyvūnų ženklinimas“

Per mažiau nei savaitę iškilusios istorijos apie netinkamą ar žiaurių elgesį su gyvūnais daugelyje Lietuvos vietovių, vienas po kito keliami ikiteisminiai tyrimai rodo, kad ši problema yra įsisenėjusi. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad dabar pats laikas ieškoti sprendimų, kurie padėtų spręsti problemą. Todėl Seimo plinkos apsaugos komiteto posėdžio išvakarėse jis sukvietė atsakingų institucijų atstovus. Šiandien klausimas persikelia ir į komitetą.

„Prieš metus organizavome pasitarimą apie galimybę ženklinti gyvūnus ir tada išsiskirstėme su gana skeptišku Žemės ūkio ministerijos požiūriu apie tai. Tačiau akivaizdu, kad šiandien – tai vienintelis kelias užkardyti nelegalias veisyklas, todėl siūlau ne ieškoti kaltų, o rasti sprendimus, kurie gali būti įgyvendinti čia ir dabar“, – sakė Seimo narys, liberalas S. Gentvilas.

Susitikime, kuriame dalyvavo Policijos departamento, Kriminalinės policijos biuro Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Veterinarijos gydytojų asociacijos ir nevyriausybinių gyvūnų teises ginančių organizacijų atstovai, aptarti keli klausimai. Svarbiausi – visuotinio gyvūnų ženklinimo galimybės, efektyvesnis VMVT darbo organizavimas ir reglamentavimas, institucijų funkcijos ir bendras darbas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo prašymu STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė pristatė atliktą VMVT korupcijos rizikos analizę. Joje analizuotos kelios šiuo metu aktualios kryptys – ūkio subjektų registravimas ir leidimų išdavimas bei gyvūnų gerovės kontrolė. Šių metų gegužę STT pateikė kelias dešimtis rekomendacijų, kurios paryškino „skyles“ VMVT veikoje ir konstatavo, kad bene daugiausia korupcijos veiksnių egzistuoja būtent gyvūnų laikymo srityje.

„Tarp paminėtinų rizikos veiksnių – nėra fiksuota tikrinimų atranka, abstraktūs gyvūnų gerovės reikalavimai, neapibrėžta tikrinimo procedūra ir jos fiksavimas, pasigendame aiškumo tais atvejais, kai nustatomi žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai“, – sakė R. Kaziliūnaitė, pridurdama, kad VMVT atsižvelgė į rekomendacijas ir trūkumus šiuo metu taiso.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės vedėjas Egidijus Macelis neneigė, kad tarnyba savo veikloje turi trūkumų, tačiau kol neįvyksta panašūs įvykiai pačiai tarnybai nesisekė jų spręsti: daugybė pasitarimų, susitikimų Žemės ūkio ministerijoje ir kitose institucijose nedavė jokių rezultatų, o pateiktas įstatymų paketas nė nepasiekė Seimo. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju problemų kyla ne su legalią veiklą vykdančiais subjektais, o atvirkščiai – su šešėliniu verslu, kuriuo užsiimti turėtų ir policijos pareigūnai, ir mokesčių inspektoriai.

E. Macelio teigimu, visuotinis gyvūnų ženklinimas tikrai padėtų spręsti ir išaiškinti nelegalias veisyklas, tačiau institucijos nestovi vietoje ir pačios bando rasti sprendimus. Dėl šios priežasties VMVT generalinis direktorius ir Policijos generalinis komisaras pasirašė įsakymą dėl bendros veikimo schemos, kuria pažeidėjai būtų išaiškinami ir užkardomi gerokai greičiau.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos kontrolės ir koordinavimo valdybos viršininkė Eglė Maziliauskienė teigė, kad Seime įregistruotos Baudžiamojo kodekso pataisos – sveikintinos, tačiau pareigūnams kur kas labiau rankas atlaisvintų ir įgalintų veikti pokyčiai administracinėje teisenoje. „Dažniausiai nustačius pažeidėją, policijos uniforma negarantuoja patekimo į privačią nuosavybę, todėl mums reikalinga, kad būtų įteisintas patekimas kaip procesinė prievartos priemonė, tokia kaip poėmiai“, – teigė ji.

Susitikime iškeltos ir kitos su nelegalių veisyklų užkardymu susijusios problemos, tokios kaip gyvūnų paėmimas ir laikymas, jų savininko priskyrimas ir pan. Tačiau visi vieningai pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo S. Gentvilo iškeltai idėjai: laikas grįžti prie visuotinio gyvūnų ženklinimo klausimo.

„Susitikimas padėjo identifikuoti silpnąsias vietas, tad klausimas tiek dėl gyvūnų ženklinimo, tiek dėl kitų veiklos aspektų užkardant nelegalias veisyklas šiandien persikelia į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Tikiuosi, kad su kolegomis prieisime bendro sutarimo ir kitą savaitę įregistruosime reikiamus įstatymų pakeitimus, kad ši frustracijų savaitė turėtų aiškų sprendimą, o atsakingos institucijos būtų įgalintos veikti ir dirbti savo darbą“, – apibendrino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas.

2020 – 09 – 11

 

Komentuoti