S. Gentvilo inicijuota diskusija: „Ar galime pirmaujantį Klaipėdos uostą padaryti patrauklesnį kaimyninių rajonų gyventojams?”

DISKUSIJOS PROGRAMA

Savivaldybės aplinkos monitoringas

Klaipėdos Nafta prezentacija

KRAAD skundų apžvalga

VSC skundų apžvalga

AAA infomacija apie įmonių PAV

Pirmadienio popietę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vyko Lietuvos Respublikos Seimo nario, aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko Simono Gentvilo inicijuota apskritojo stalo diskusija. Politikas kvietė Klaipėdos miesto visuomenę, valdžios ir viešojo administravimo institucijas, uosto teritorijoje veikiančių krovos įmonių atstovus atsakyti į retorinį klausimą, ar galime pirmaujantį Klaipėdos uostą padaryti patrauklesnį kaimyninių rajonų gyventojams? Nors į šį klausimą nebuvo priimta vieningo atsakymo, tačiau išklausytos visos suinteresuotų asmenų nuomonės bei pasiūlymai.

 

Klaipėdos uosto teritorijoje veikiančių įmonių veikla yra po padidinamuoju stiklu. Augant uosto krovai 2017 metais registruotų aplinkosauginių pažeidimų kiekis paketurgubėjo. Neigiamą poveikį jaučiantys aplinkinių Vitės ir Melnragės gyvenamųjų kvartalų bendruomenių nariai nekartą kreipėsi į LRS Aplinkos apsaugos komitetą su skundais dėl krovos terminalų veiklos. Reaguojant į gyventojų skundus ir augančią krovą, suintensyvėjo ir Regiono aplinkos apsaugos departamento bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kontrolė.

 

Apskritojo stalo diskusijos metu buvo aptartos Klaipėdos mieste atlikto savivaldybės monitoringo rezultatai, Aplinkos apsaugos agentūra pristatė Klaipėdos miesto uosto teritorijoje veikiančių įmonių patvirtintas poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas ir numatytas kompensacines priemones. Gerąja aplinkosaugine praktika ir poveikio aplinkos kompensavimo priemonių įgyvendinimu dalijosi didžiausios uosto teritorijoje veikiančios krovos įmonės AB „Klaipėdos nafta”, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” (KLASCO) ir UAB „Krovinių terminalas” atstovai. Viešojo administravimo institucijos pristatė gyventojų skundų suvestines ir atliktų patikrinimų rezultatus.  Svariai pasisakė ir bendruomenės atstovai.

 

„Norisi pasidžiaugti naftos produktų terminalų požiūriu į gyventojų skundus ir aplinkosauginę praktiką. Naftos terminalai atvirai pripažįsta, jog kvapai yra ir liks iki 2019 metų. Per 2017 metus vykdyti patikrinimai irgi įrodė, jog nosimi užuodžiami kvapai 8-20 kartų žemesni už higieninę normą.

 

Kita kalba apie KLASCO veiklą. Nuoseklius gyventojų skundus patvirtina ir kontroliuojančių institucijų patikrinimai. Kovo ir gruodžio mėnesiais vykdytų patikrinimų metu fiksuoti net iki 25 kartus nustatytas normas viršijantys azoto ir sunkiųjų metalų išmetimai.

 

Matydami sisteminius skundus ir fiksuojamus pažeidimus, patęsime diskusiją su KLASCO vadovais ir aplinkosaugininkais, kaip sumažinti taršą ir išspręsti nusiskundimų laviną“- sako diskusijos iniciatorius LRS Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas.

 

Nors ir neatsakyta į pagrindinį apskritojo stalo diskusijos klausimą ir karo kirvis nėra užkastas, tačiau prieita vieningos nuomonės, kad iš esmės turi būti visų suinteresuotų šalių sandrauga. Nors Klaipėdos uosto teritorijoje veikiančių įmonių aplinkosauginiai rodikliai yra itin aukšti, o nustatomi pažeidimai vienetiniai, verslas ir toliau sieks gerinti aplinkosauginę praktiką. Miesto bendruomenių atstovai ne kartą pažymėjo, kad juos itin domintų galimybė tiesiogiai (internetu) stebėti poveikio aplinkai veiksnius. Aptartas ir baudų dydis už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus. Gyventojai abejojo, jog vos šimtą ar kiek daugiau eurų siekianti bauda už aplinkosauginius pažeidimus įmonėms nėra adekvati patiriamai žalai. Akivaizdu, kad diskusija, kurioje dalyvavo daugiau kaip pusšimtis suinteresuotų asmenų, sulauks tęstinumo ir kito susitikimo metu jau bus galima kalbėti, ne tik apie teigiamus pokyčius, bet ir kiek tvirtesnę bendruomenių ir įmonių draugystę.

 

Diskusijos pranešimus galima rasti internetinėje svetainėje: www.gentvilas.lt

 

 

 

 

Komentuoti