S. Gentvilas: „Emigrantus susigrąžinsime tik pasikeitę patys“

Gentvilo sūnus – būtent taip klaipėdiečiai pažįsta jaunosios kartos politiką Simoną Gentvilą. Į Seimą kandidatuojantis Liberalų sąjūdžio narys sako, kad pavardė įpareigoja, tačiau ant jos gyvenimo pamato jis nestato. Mėgindamas pabėgti nuo pavardės krūvio, būdamas vos šešiolikos, vienas išvažiavo mokytis į Švediją. Po dešimties metų studijų ir darbo įvairiose užsienio šalyse, grįžo į Lietuvą, tvirtai įleido čia šaknis ir save vadina Klaipėdos patriotu.

 

Pirmiausia – šeimos žmogus

32-ejų metų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs mero patarėjas sako, kad pirmiausia yra šeimos žmogus. Namus Klaipėdos senamiestyje jis kuria kartu su žmona architekte Šarūne, pusantrų sulaukusiu sūnumi Ugniumi ir vos prieš mėnesį gimusia dukra Guoba.

 

„Atsiviliojau Šarūnę iš Vilniaus. Nuprendėme, kad Klaipėda yra puikus miestas gyventi, fantastiška vieta auginti vaikus, kurti šeimą, čia nuostabi gamta, miškai, jūra. Abu su žmona esame augę trijų vaikų šeimose, tad buvimas kartu, šeima mums yra svarbios vertybės“, – pasakoja S. Gentvilas.

 

Nors klaipėdiečiams geriausiai pažįstamas iš politinės veiklos, vyras turi kitų darbų. Klaipėdoje su partneriais Simonas įsteigė VšĮ „Baltijos talentų akademija“, kuri organizuoja intensyvius programavimo kursus suaugusiems ir absolventams garantuoja darbo vietą. Antra  veiklos kryptis yra pritraukti investuotojus į Klaipėdą ir padėti suformuoti jiems personalą. Bendrovė šiuo metu turi padalinius Vilniuje, Kaune bei Tauragėje. Per metus „Baltijos talentų akademija“ į Klaipėdą atvedė dvi įmones iš JAV ir joms paruošė programuotojus, iš uostamiečio dirbančius JAV rinkai.

 

Žmoną sutiko sportuodamas

Per paskutinius naujuosius vyras sako davęs sau tris pažadus. „Pirmasis – pakeisti seną automobilį. Pažadą teko įvykdyti kiek netikėtai, mat šią vasarą senajį automobilį sudaužė Valdemaras Tomaševskis, įsirėžęs į mane Klaipėdos centre. Susilaukti antro, sveiko vaiko – jau mėnesį džiaugiamės Guoba. Paskutinį pažadą, išmokti buriuoti, taip pat įgyvendinau – kartu su Šarūne išlaikėme antraeilio vairininko licencijas. Gyvenant uostamiestyje privalu užsiimti kokiu nors vandens sportu. Paradoksas, kad geriausi Lietuvos  buriuotojai yra kauniečiai ir vilniečiai – olimpinė ir pasaulio čempionė Gintarė Scheidt, profesionalus buriuotojas Rokas Milevičius. Šią istorinę klaidą nusprendėme taisyti ir savo pavyzdžiu. Kai kas antras Klaipėdos gatvėje žinos, kas yra galjūnas, tada galėsime vadintis tikru jūriniu miestu“, – tvirtina uostamiesčio politikas.

 

  1. Gentvilas pasakoja sportavęs visą gyvenimą. Dar vaikystėje Skulptūrų parke žaidė tenisą, daug metų užsiima orientaciniu bėgiojimu, lankė plaukimą Gintaro baseine. „Viena iš priežasčių, kodėl išsikrausčiau studijuoti į Norvegiją, – aš fanatiškai mėgstu lygumų slidinėjimą. Vieni brangiausių mano pirkinių yra slidės“, – sako Simonas.

 

Slidės suvedė ir su dabartine žmona. Po studijų ir darbų užsienyje grįžęs į Lietuvą, architektę Šarūnę jis sutiko slidinėdamas Visagine. „Susipažinome man dalyvaujant Lietuvos slidinėjimo čempionate. Keistas sutapimas, kad visas vaikystės vasaras praleidau Dotnuvoje, pas pusbrolį, su kuriuo mokėsi ir Šarūnė, bet niekad jos taip ir nesutikau“, – apie pažintį su žmona pasakoja S. Gentvilas.

 

Į Švediją – vos šešiolikos

Augęs Klaipėdoje, dešimt klasių baigęs Vytauto Didžiojo gimnazijoje, savarankiško gyvenimo ir emigranto duonos Simonas paragavo labai anksti. Per moksleivių mainų programą išvykęs į Švediją metams, nusprendė ten pasilikti ir mokyklą baigė švedų kalba Karlskronoje. „Tėtis tuo metu dirbo Klaipėdos meru, bandžiau išsiveržti iš jo šešėlio. Pradžia Švedijoje nebuvo lengva.  Į pirmą pamoką atėjau visai nemokėdamas švedų kalbos. Mokytoja juokavo, kad turėti mane, nesuprantantį kalbos, klasėje yra tas pats, kas bandyti šunį išmokyti matematikos“, – prisimena S. Gentvilas, švedų kalbą išmokęs per porą mėnesių.

 

Gyvendamas užsienyje jis išmoko 7 kalbas – puikiai įvaldęs švedų, danų, norvegų, anglų, bendrauja rusų, vokiečių, ispanų kalbomis. Urbanistas aukštąjį išsilavinimą įgijo taip pat užsienyje: Sociologijos bakalaurą Oslo universitete, Norvegijoje, o Miestų vystymosi studijų euromagistrą – Vienos universitete, Austrijoje. Šiemet vyras kartu su daugiau kaip dvidešimt kolegų iš Rytų Europos baigė studijas pagal Švedijos instituto vadybos programą profesionalams Švedijoje.

 

Per dešimt metų emigracijoje Simonui teko studijuoti ir dirbti Norvegijoje, Danijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Belgijoje. Dar studijų metu vertėjavo norvegų, švedų, danų kalbomis, buvo įkūręs konsultacijų bendrovę ir padėdavo į Skandinavijos rinką eksportuoti norinčioms Lietuvos bendrovėms. Klaipėdiečiui teko dirbti ir jūriniame versle – dirbo laivų agentu kruizinių laivų kompanijoje Danijoje.

 

Emigrantai nuo Lietuvos neatitrūksta

Net ir gyvendamas užsienyje S. Gentvilas niekada neatitrūko nuo lietuviškų šaknų. Studijuodamas įkūrė Norvegijos lietuvių jaunimo sąjungą ir Malmės miesto lietuvių asociaciją. „Gal drąsu sakyti, bet aš esu pavyzdys, kad emigrantai visada nori grįžti. Vykstame į užsienį ieškodami kokybiškesnio išsilavinimo, įvairesnės darbo patirties. Aš tikras, kad pamatę pasaulio, išmokę kalbų, atsivežę savo patirtį namo mes tampame geresniais piliečiais ir galime daugiau padaryti dėl savo šalies“, – patyrimu dalinasi S. Gentvilas.

 

Dvi jaunesnės Simono seserys šiuo metu gyvena užsienyje. Tėčiui Eugenijui Gentvilui tapus Europos Parlamento nariu, jos su tėvais išvyko į Briuselį, ten baigė mokyklą. Vidurinioji sesuo, ištekėjusi už švedo, gyvena Helsingborge. Jauniausioji Rasa baigė studijas Veterinarijos akademijoje ir, programuotoju dirbančiam vyrui gavus užsakymą Vokietijoje, išvyko į Berlyną.

 

Nuo tėčio politiko – pas švedų liberalus

Nors būdamas paauglys bandė bėgti nuo politikos net į užsienį, S. Gentvilas sako politikoje gyvenąs jau pusę savo gyvenimo. Dar mokydamasis mokykloje buvo liberalaus jaunimo nariu, vėliau įstojo į Švedijos liberalų partiją (Folkpartiet), buvo Norvegijos dešiniųjų (Hoyre) nariu.

 

„Lietuvos politikoje yra per mažai politikos ir per mažai idėjų. Skandinavijos šalyse politika yra apie idėjas. Mūsų šalyje vis dar norma eiti į politiką iš valdžios ir dominavimo poreikio. Vis dar norma, kai ilgamečiai Seimo nariai mano, kad pirma kadencija skirta tik kojoms apšilti. Tokiems motyvams ir tokiems asmenims neturi būti vietos Lietuvos politikoje. Tik tuomet turėsime šalį, kurioje norėsis gyventi, į kurią norės sugrįžti užsienyje dirbantys tautiečiai ir kuri bus patraukli užsienio investuotojams“, – įsitikinęs S. Gentvilas.

 

Baltijos Oksfordas ir kurortas

Su užsienio kompanijų ir organizacijų pritraukimu jam tenka dirbti tiek „Baltijos talentų akademijoje“, tiek Klaipėdos miesto savivaldybėje. Pastarųjų kelerių metų darbo sėkme S. Gentvilas vadina Palangos oro uosto vystymą, išplėstą skrydžių geografiją, pritrauktas naujas avialinijas. „Dabar oro uostas nebėra vietinės reikšmės, regionas pasiekiamas oro keliu, o tai ne tik patogu gyventojams, bet patrauklu užsienio investuotojams“, – sako Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas.

 

Simonas sako visada degęs idėja paversti Klaipėdą Baltijos Oksfordu. „Daug pastangų įdėjau siekdamas pritaukti tarptautinius partnerius, kad Klaipėda vystytųsi kaip modernus akademinis miestas. Sėkmingai pritraukiau universitetus, su trimis mokslo įstaigomis buvo pasirašyti ketinimų protokolai, jos ketino čia steigti savo padalinius, perkelti dalį studentų. Deja, visas tarptautinis bendradarbiavimas nutrūko dėl to, kad buvo per daug bijančių ir abejojančių“, – nusivylimo neslepia S. Gentvilas.

 

Liberalas mano, kad politikai ne vieninteliai turi turėti sprendimo balsą dėl miesto vystymosi ateities. Kuo daugiau sprendimo teisių jis siekia atiduoti į gyventojų ir bendruomenių rankas. Jo iniciatyva dėl 700 tūkst. eurų, kasmet skiriamų ūkinėms lėšoms, paskirstymo ir prioritetų spręs pačios bendruomenės. „Gyventojai taip pat turi įvardinti savo poreikius, jie puikiai žino, ką reikia remontuoti kiekviename kvartale, kaip tvarkytis savo kieme“, –  aiškina S. Gentvilas.

 

Politikas mano, kad Klaipėdoje stiprus pramonės ir logistikos centras gali būti suderinamas su aukštos kokybės rekreacine ir poilsine infrastruktūra bei paslaugomis. Jo inicijuotas judėjimas, kad Smiltynė taptų kurortu, įgavo sparčias apsukas, idėją savo parašais palaikė daugiau nei pusė tūkstančio gyventojų. S. Gentvilas jau pateikė sprendimą savivaldybės taryboje ir siekia iki 2020-ųjų Smiltynei sugrąžinti kurortinės teritorijos statusą.

 

Į Seimą – ginti klaipėdiečių interesų

Dalyvaudamas rinkimuose į Seimą, vienmandatėje Danės rinkimų apygardoje kandidatuojantis Liberalų sąjūdžio narys sako dažnai girdintis klausimą, kodėl nori bėgti į Vilnių.

 

„Aš nenoriu pabėgti iš Klaipėdos, neieškau saugios Seimo nario kėdės, nevažiuoju dėl algos. Dešimt metų gyvenau svetur ir įsitikinau, kad nėra geresnio miesto nei Klaipėda, ir su ja sieju ir savo ateitį. Į Seimą einu tam, kad įgyvendinčiau Klaipėdos kaip klestinčio uostamiesčio, kurorto, žingeidžių studentų miesto viziją, tęsčiau projektus, apginčiau gyventojų ir uosto įmonių interesus. Aš dirbsiu, kad daugiau klaipėdiečių eurų liktų Klaipėdoje, daugiau surinktų mokesčių sugrįžtų į Klaipėdą projektais ir investicijomis. Mano siekis yra padaryti viską, kad Klaipėdą paversčiau ne protų nutekėjimo, o talentų traukos centru“, – savo siekius atskleidžia S. Gentvilas.

 

Jo manymu, Klaipėdai reikia stiprių ambasadorių Seime. „Paskutinės kadencijos Seimo nariai negynė Klaipėdos interesų tiek švietimo, tiek transporto, tiek aplinkosaugos srityse. Reikia žmonių, kurie „muštųsi“ už mūsų miesto interesus valstybės mastu. Ir suprastų, ką daro“, – tvirtina liberalas.

 

Į Lietuvą grįš, kai pasijus vertinami

Skandinavišką politinę kultūrą pažinęs iš vidaus, daugiau vakarietiško požiūrio S. Gentvilas nori įlieti ir į Lietuvos politikos areną.

 

„Puiku, kad žmonės išvažiuoja į užsienį, baigia harvardus, dirba tarptautinėse korporacijose, globaliose organizacijose. Jie grįš, bet tik tada, kai matys valdžioje tokius kaip jie – globalius piliečius, mokančius kalbas, mačiusius pasaulį, alsuojančius globaliomis vertybėmis. Jie grįš, kai įvesime mokestines atostogas naujai steigiamoms įmonėms, kad verslas spėtų atsistoti ant kojų. Jie grįš, kai jaus, kad jų kokybiškas išsilavinimas, įgyta kvalifikacija ir užsienietiška patirtis bus vertinama adekvačiai. Aš manau, kad esu ateities žmogus. Pažįstu šimtus tokių tautiečių gyvenančių užsienyje. Jie ieško pirmiausia ne pinigų, o ambicingos priežasties grįžti į Lietuvą. Užteks Lietuvą valdyti asmenims su padirbtais plechanovų universitetų diplomais ir žmonėms, rašiusiems savo baigiamuosius darbus apie komunistų partijos pasiekimus“, – įsitikinęs S. Gentvilas, kandidatas į Seimą Danės rinkimų apygardoje.

 

 

Komentuoti