Kas apgins gamtą nuo entuziastingos Vyriausybės?
Kai esame skriaudžiami arba neteisingai kaltinami – ginamės. Jei gintis reikia profesionaliai – samdomės advokatus. Gamta ir gyvūnija savęs apginti negali. Tą už ją daro aplinkosaugininkai. uo tarpu pastarosiomis savaitėmis Aplinkos ministerija verda skandaluose. Klaipėdoje deginamos airiškos atliekos, draustinyje Kauno rajone išdygsta 14 namų, o aplinkos ministras nedelsdamas reaguoja, jog padėtų išgelbėti Druskininkų mero jau... Plačiau
Kaip paversti kiekvieną klaipėdietį savo kiemo meru?
Ar savivalda pasieks kiemus? Spausdinta Vakarų eksprese 2015-10-08, Autorius Martynas Vainorius Kiemų valymą ant gyventojų pečių perkėlusi miesto valdžia žada, kad kitąmet atitinkamą sumą – daugiau nei 700 tūkst. eurų – investuos į tų pačių kiemų infrastruktūrą. Reaguojant į tokius pokyčius atsirado ir siūlymas leisti patiems miestiečiams spręsti, kur konkrečiai reikia panaudoti šiuos pinigus. Idėją,... Plačiau
Lietuviško solidarumo interpretacijos: rūgstantis pienas ir atstumti pabėgėliai
Šios savaitės pradžioje Premjeras A.Butkevičius į Briuselį nugabeno prašymą padėti Lietuvos pienininkams, kurie kenčia nuo Rusijos pieno embargo. Prašoma suma- 50 milijonų eurų. Kodinė motyvacija- Europa turi būti solidari prieš Rusijos sankcijas. Tuo pačiu kodiniu žodžiu “Europos solidarumas” Italijos premjeras M. Renzzi birželį apeliavo į 27 partnerius skubiai spręsti 60 000 Italijoje įstrigusių pabėgėlių krizę.... Plačiau
Klaipėdos universitetas- susivokusio ir konkurencingo miesto gyvenimo ašis
Mano kontribucija Klaipėdos Universiteto MENSA LIBERA žurnalui, skirtam rektoriaus prof. Eimučio Juzeliūno inauguracijai.
Kaip pažadinti Klaipėdos ekonomikos tigrą?
Šiek tiek atsitiktinai, bet Lietuvos regioninei politikai iš esmės pasisekė, jog sostinė nėra įkurta uostamiestyje. Kitu atveju Klaipėda, sutraukusi visą sostinėms būdingą valdžios biurokratinį aparatą, akademines institucijas, ambasadas ir įmonių būstines (ang. headquaters), paliktų regionus merdėti, taip kaip nutiko su Ryga Latvijoje. Savęs guodimas, jog Lietuva nesupranta savo jūrinės šalies potencialo arba neatsisako socializmui būdingo... Plačiau
Klaipėdos apendiksas: pietiniai kvartalai ir jų ateitis
Savo miesto formą Klaipėdą paveldėjo iš sovietmečio planuotojų. Ypač pietinė miesto dalis, kuri buvo kuriama siekiant aptarnauti pamaryje išsidėsčiusias uosto bendroves. Pietiniai miegamieji kvartalai įsiterpę tarp nuolat besiplečiančių pramonės įmonių Šilutės prospekto rytuose, logistikos centrų pietuose ir uosto bendrovių vakaruose, pamažu virto pusiau uždaru Klaipėdos apendiksu. Šiandien apendikse piečiau Baltijos prospekto gyvena virš 100 000... Plačiau
S.Gentvilas.Perkelkime Lietuvos radiją ir televiziją į Rokiškį
Krašto apsaugos ministerija, Konstitucinis Teismas arba, pavyzdžiui, Lietuvos radijas ir televizija– Rokiškyje. Ne vienas ir ne du nacionalinės svarbos objektai – kad ir 50 metrų plaukimo baseinas ar pramogų arena. Rokiškis to nusipelnė tiek pat, kiek to nusipelnė Vilnius. Visi miestai yra lygūs, bet kažin kodėl kai kurie miestai yra lygesni už kitus? Pamenate laikus, kai... Plačiau
2020 Tokijo olimpinį buriavimo medalį turi laimėti klaipėdietis
Mūsų Jūrinė valstybė yra šiek tiek paradoksali. Lietuvos buriuotojų sąjunga yra registruota Vilniuje. Profesionaliausi šalies buriuotojai, įskaitant olimpinę čempionę Gintarę Volungevičiūtę Scheidt – kauniečiai. Kurioziška, bet savo buriavimo sporto geografija esame panašūs į Vengriją ir jos gaivųjį Balatoną. Tačiau kuriozišką šiandieną gana lengva paaiškinti uždara uosto praeitimi. Šiandieninis klaipėdietis sunkiai suvokia šį kuriozą, nes su... Plačiau
Kuriame istoriją: Klaipėdoje kuriasi Teesside university ir Bradford college
Mano interviu apie tai koks virsmo taškas laukia Klaipėdos miesto po 2014 rugsėjo 4d. Londone pasirašyto trišalio protokolo.
Kas bendro tarp gero išsilavinimo, žemų mokytojų atlyginimų ir varvančių mokyklų stogų?
Prūsija buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje, kuri vidurinį išsilavinimą 1763 m. padarė privalomą. Rodos, per tiek metų ši disciplina mūsų krašte turėtų būti smarkiai ištobulinta. Deja, Jungtinių tautų organizacija, palyginusi Lietuvos dešimtokų žinias su jų bendraamžių žiniomis pasaulyje, konstatavo ne itin malonų faktą: matematiką mokame tik vidutiniškai, kiek geriau sekasi skaityti ir rašyti. Nepaisant prūsiškos... Plačiau