Klaipėdos apendiksas: pietiniai kvartalai ir jų ateitis

Savo miesto formą Klaipėdą paveldėjo iš sovietmečio planuotojų. Ypač pietinė miesto dalis, kuri buvo kuriama siekiant aptarnauti pamaryje išsidėsčiusias uosto bendroves. Pietiniai miegamieji kvartalai įsiterpę tarp nuolat besiplečiančių pramonės įmonių Šilutės prospekto rytuose, logistikos centrų pietuose ir uosto bendrovių vakaruose, pamažu virto pusiau uždaru Klaipėdos apendiksu. Šiandien apendikse piečiau Baltijos prospekto gyvena virš 100 000 gyventojų, nors tai yra sparčiausiai gyventojus prarandanti miesto gyvenamoji dalis.

 

Pastarąjį dvidešimtemetį situacija miesto pietinėje dalyje stipriai pasikeitė. Įsigiję automobilius, gyventojai tapo mobilesni. Individualumo ieškantys gyventojai pradėjo ieškoti savo gyvenimo stiliui pritaikyto būsto. Investavusios į našias technologijas ir uždariusios žvėjybos ūkį, uosto bendrovės įdarbina vis mažiau darbuotojų.

 

Dėl šių priežasčių “temperatūra” miesto apendikse kyla. Šiandien atliekami sociologų tyrimai jau rodo, jog miesto pasiturintieji, įtakingesnieji, labiau išsilavinę kraustosi į užmiestį arba į miesto šiaurę. Nepakeitus šios tendendijos arba nepriėmus savalaikių sprendimų už 20-30 metų šis apendiksas gali pradėti sirgti apendicitu.

 

Vaistai nuo uždegimo

 

Senamiestyje, Akropolio prieigose ir Dragūnų kvartale besivystančius naujuosius miesto centrus turime papildyti nauju paslaugų ir komercijos Centru miesto pietuose. Tankiausiai apgyvendintą Klaipėdos miegamąjį rajoną turi “atskiesti” naujos darbo vietos. Privalome čia išvysti naujus ofisų pastatus ir perkelti dalį valstybinių įstaigų.

 

Naujojo Centro vystymąsi turime paskatinti sukurdami išskirtinį traukos tašką. Šiandien miesto kultūros sklaida pasibaigia ties Žvejų kultūros rūmais, sporto įstaigų prieinamumas – ties Naikupės gatvės Viesulo sporto centru. Modernaus miestiečio etaloną keičiantis objektas – itin moderni biblioteka, kultūros centras arba daugiafunkcinis sporto centras galėtų tapti naujuoju impulsu pietinio miesto Centro vystymuisi.

 

Gerindami gyvenamąją aplinką, privalome “praduti” apendiksą suartindami gyventojus su istorijos lobynu Žardės piliakalnyje, gyventojams prieinamu Vilhelmo kanalu ir Kairių mišku. Nekantriai trypčiojame vietoje laukdami uosto vis dar nekompensuoto jachtų uostelio šalia Kairių poligono. Kad žalumos nereikėtų ieškoti toli, miestiečius privalome pradžiuginti atnaujintais visuotiniais apželdinimo projektais bei atnaujintais Sąjūdžio, Smeltalės paupio parkais.

 

Gana monotonišką gyvenamojo būsto įvairovę, turi “praskiesti” įvairesnio gyvenimo būdo butai ir individualūs namai. Šiandien šeimas sukūrusios poros vis rečiau atranda priežastį parsikraustyti į miesto pietinę dalį. Todėl nedidindami ir taip didelio gyventojų tankio, turime atverti galimybes vystyti naujus žemaaukščius kvartalus Smeltalės upelio pakrantėse. Čia jaunosios šeimos ir vidurinioji klasė atrastų naują gyvenimo įdilę.

 

Galiausiai, kiekvienam pietinių kvartalų gyventojui turime įkvėpti pasididžiavimą ir susitapatinimą su savo gyvenamąja erdve. “Aš iš Žardės”, “Aš iš Laukininkų” identitetai atsiras tik tuomet, kai sugebėsime padėti kiekvienam čia gyvenančiam pasijusti savo buto, namo arba keimo meru bei tvarkytis pagal savo ir kaimynų sutarimą. Stiprūs kaiminystės ryšiai nekyla iš karto, bet su didesnės atsakomybės perleidimu, smagiomis susitikimų progomis ir bendruomenių parama, netruksime rasti įkvėpiančių pavyzdžių.

 

Mąstymo pratimai

 

Rašant apie miesto teritorinius iššūkius ir prognozuojant jų ateitį, šiek tiek nedrąsu užkrėsti skaitytoją save išpildančia pranašyste. Juk kartais, kalbėjimas apie galima problemas, gali sukurti pačias problemas. Tebūnie atleidžia man optimistai.

 

Miesto apendikso demografinei ir socialinei temperatūrai pamažu kylant, turime atsakyti į klausimą, kokią miesto ateitį 60% miesto gyventojų mes užprogramuosime. Tankiausiai gyvenantys mokesčių mokėtojai miesto pietuose kur kas intensyviau naudoja bendrąsias savo kvartalų erdves, kelius ir komunalinę infrastruktūrą, nei mažo tankumo miesto šiaurė ir rytai. Todėl mūsų padidintas dėmesys nėra tik miesto vystymo taktikos klausimas, bet ir motyvuotos mokesčių mokėtojo pretenzijos patenkinimas.

 

Atverkime langus į pietus, atverkime miesto pietams galimybes.

1 Response

  1. Gerbiamieji, kiek maciau i Edinburga paiovtsai pilni lektuvai skrido, ir dukra skrido, pilnas lektuvas, tai koks cia komercinis nepasitvirtinimas ? Pilna Skotija lietuviu, kurie ir dirba ir studijuoja ir skraido galiausiai pabrangtu kazkiek, jei jau neapsimoka ar bent reciau butu reisai, bet ne visiskai nutraukti

Komentuoti