Klaipėdai būtina akademinė revoliucija 

Daugiau nei pusė mano Vytauto Didžiojo gimnazijos klasiokų šiandien yra išvykę svetur. Abi seserys taipogi gyvena svetur. Aš esu išimtis. Po 10 gyvenimo metų svetur grįžau Lietuvon. Mūsų laisvė padarė mūsų jaunimą globalų. Konkurencija tarp miestų dėl jaunimo ir talentų irgi tapo globali.  Klaipėdą nukonkuravo ne Vilnius ar Kaunas, o Berlynas, Kopenhaga, Singapūras ir kiti mažesni pasaulio miestai. Tačiau priešingai negu manoma, mano jaunystės draugai emigravo iš Klaipėdos ne dėl darbo, bet dėl mokslų.

Tarp 5 geriausių Lietuvos gimnazijų, 2 yra Klaipėdoje- Licėjus ir Ąžuolynas. Ruošiame tikrai gabius moskleivius. Tačiau miestas jų neišlaiko, o iš išorės pritraukti sugebame tik mažus kiekius. Štai Klaipėdos apskrityje gyvena 12visos Lietuvos 15-19 metų vaikų, tačiau 7 Klaipėdos aukštosios mokyklos surenka vos 8% šalies studentų. O 2016 priėmime Klaipėdoje vėl dešimtadaliu mažiau studentų negu pernai. Dar tikrai žymus kiekis abiturientų renkasi studijas užsienyje, nes anot apklausų virš 50% Lietuvos tėvų savo vaikams rekomenduoja studijuoti svetur.

Akivaizdu, jog šioje talentų konkurencijoje Klaipėdai nepadeda vietos stiprus ir globalus verslas, antri didžiausi Lietuvoje atlyginimai, rekordiškai žemas 4% jaunimo nedarbas ir puikios gyvenimo sąlygos.  Klaipėdoje gyventojų nuosekliai mažėja – per du dešimtmečius mūsų mieste gyventojų skaičius sumažėjo apie 50 tūkst.

Todėl bet kokia kalba apie Klaipėdos klestėjimą turi prasidėti nuo patrauklaus aukštojo mokslo ir studijų. Klaipėdos klestėjimas tiesiogiai priklauso nuo kolegijų ir universitetų patrauklumo. Pagal miesto mąstą ir ambiciją, Klaipėdoje jau šiandien turėtų būti ne 12 000, o bent 25 000 studentų. Uostamiestis turi tapti ne protų nutekėjimo, o visos Rytų Europos protų traukos centru. Tačiau kaip šiuos politinius manifestus paversti rezultatu?

Klaipėdai reikia akademinės revoliucijos, kurios deja neįpūtė, nei KU alumni ministrė A.Pitrėnienė, jos viceministrė KU dėstytoja ir Klaipėdoje Baltijos apygardoje išrinktas LRS narys, švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R.Paliukas. Milžiniški regioninės lyderystės lūkesčiai siejami ir su vis dar nauju Klaipėdos universiteto rektoriumi, pakeitusiu ilgai trukusią paradoksalią dvivaldystę.

Mūsų valdžios moterų ir vyrų užduotis paprastai sudėtinga- sukurti sąlygas ir užkurti Rytų Europos absolvento ambiciją rinktis Klaipėdą. Gera žinia- tam nereikia pinigų. Tam tereikia įgyvendinti 3 žemiau įvardintas priemones.

I. Tarptautiniškumas

Lankydamasis Reikjaviko universiteto verslo inkubatoriuje išgirdau direktoriaus frazę „Since we are so small, all icelandic businesses have to be born global“. Būtent. Ir, deja, bet specialiai neversiu šios frazės. Jei netyčia nesupratote, pykite ne ant manęs, o ant savo mokyklos ar universiteto, nes būtent pastarieji turi išugdyti globalias asmenybes, mokančias užsienio kalbas, pažįstančias globalias tendencijas ir turinčias globalią patirtį. 

Jaunimas, kaip niekas kitas suvokia Lietuvos smulkumą pasaulyje. Tiesa yra ta, jog jei universitetai Klaipėdoje nepasiūlys minties ir potyrių įvairovės, jaunimas neišvengiamai nugravituos svetur. Deja, šiandien tik vieninteliai LCC ir Jureivystės aukštoji mokykla, Klaipėdą iš esmės paverčia regiono ar bent pasaulio centru.

Suvokęs šį Klaipėdos provincialumą, nuo 2013 metų kovo kartu su meru Vytautu Grubliausku, Investuok Lietuvoje ir konsultantų Charles Cormack Consultancy pagalba į Klaipėdą suorganizavome per 20 vizitų iš Edinburgo NapierTeessideCoventry universitetų bei Adam SmithBradford bei Barnsley koledžų rektorių. Siekis buvo dvigubas. Pirmiausia suporuoti ir sustiprinti vietos aukštąsias mokyklas su pasaulinio lygmens Didžiosios Britanijos universitetais ir koledžais. Antrasis- pakviesti šimtus tūkstančių, konservatoriaus D.Camerono griežtesnės Didžiosios Britanijos imigracijos politikos  atstumtų, talentų iš Rytų Europos ir Azijos studijuoti jungtiniuose Klaipėdos ir Britanijos švietimo įstaigų filialuose. Po 3 metų siūlymų, ištisų mėnesių asmeninio ir komandos darbo, deja, turiu pripažinti, jog pavyzdžiui Klaipėdos universitetui net 15-as geriausias Didžiosios Britanijos Coventry universitetas, pasaulio reitinguose lenkiantis bet kurį Baltijos šalių universitetą, irgi buvo per prastas partneris. Šį birželį po 3 mėnesius laukto neigiamo KU rektorato atsakymo, nenorėdamas prarasti šios galimybės visai Lietuvai susisiekiau su KTU rektoriumi. Nepatikėsite, bet KTU, diriguojamas rektoriaus P. Baršausko ir prorektorės, pernakt ėmėsi iniciatyvos derinti 2017 m. jungtinių inžinerinių studijų programas su Coventry universitetu. Su džiaugsmu linkiu Kaunui sėkmės prisitraukiant globalų partnerį ir džiaugiuosi prisidėjęs prie šios proceso.

O, bet, tačiau ir visgi. Didžioji Britanija šiandien yra vienareikšmė Lietuvos abiturientų ir talentų traukos šalis, kuri pamažu užsisklendžia dėl BREXIT’o. Todėl bet kuriam Klaipėdos universitetui ar kolegijai užtenka nusitaikyti į strateginę partnerystę su Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo įstaigomis ir Klaipėda per keletą metų gali tapti tūkstančių Rytų Europos, Azijos ir Afrikos valstybių pasiturinčių šeimų talentingų vaikų kalvė. Mūsų aukštosioms mokykloms reikia to tik panorėti. Deja, aukščiau aprašyti ir lygšioliai pasisakymai iš KU fakultetų dekanų buvo tik opoziciniai. 

II. Darbas su perspektyva

Y kartos jaunimas nesirenka profesijų be ambicijos ir perspektyvų. Deja, tačiau šiandieninėje Klaipėdos darbo rinkoje 7 iš 10 darbo vietų užtenka profesinėje mokyklos kvalifikacijos. Grubiai tariant, aukštąsias mokyklas baigęs jaunimas ypač socialines ir humanitarines specialybes, turi labai siauras karjeros perspektyvas. Dar 2013 metais rašiau apie tai, kad iš Klaipėdos pamažu traukiasi administraciniai įmonių padaliniai, trūksta ofisinių baltųjų apykaklių darbuotojų, nebeliko didesnių teisininkų ar marketingistų biurų ir tai, kad būtina skatinti aukštesnės pridetinės vertės ekonomikos sektorius Klaipėdoje.

Kaip politikas rašau ne tik straipsnius,  bet nuo to laiko įgyvendinau ir 2 konkrečius darbus. Su partneriais įkūriau Baltjos talentų akademiją, kuri per metus Klaipėdoje išugdo 3 kartus daugiau programuotojų nei KU, SMK ir KVK kartu sudėjus. Antravertus, kaip politikas, tęsdamas 2013 m. spausdinto straipsnio idėjas, kartu su miesto savivaldybės kolegommis įtikinome 6 miesto institucijas (savivaldybę, Uostą, LEZ’ą, Pramoninkus, KU ir Prekybos pramonės amatų rūmus) konsoliduoti finansus ir rengti Lietuvoje bendrą precedento neturinčią Ekonominės plėtros strategiją. 

Klaipėda yra per maža būti gabi ir konkurencinga pasaulio mastu daugelyje sričių, o globaliai konkurencingi galime tapti tik mokslo pagalba.  Štai, pavyzdžiui, šiandien tiek VMG, tiek SBA yra arti geriausiųjų pasaulio baldų gamintojų, tačiau visiškai stokoja technologinio ir mokslinio palaikymo Klaipėdoje- baldų ir medienos pramonės specialistai ruošiami tik Kaune.  Būtent todėl ekonominės plėtros strategija identifikuos pagrindinius ekonominius sektorius, kuriuose Klaipėda per 15 metų taps lyderiaujančia Šiaurės Europoje ir galimai pasauliniu mastu. Bendras sutarimas tarp savivaldos, verslo ir akademinio sektoriaus nubrėš ilgalaikes gaires- kur koncentruosis verslas ir mokslas, kokių speciaistų reikės mūsų regionui, kokias parodas ir muges organizuosime Klaipėdoje, kokius globalius mokslininkus viliosime į mūsų mokslo slėnius. Sumani specializacija yra terminas, dėl kurio turime sutarti per artimiausius metus. 

Kodėl apie tai kalbu? Nes verslai siekiantys globalaus konkurencingumo reikalaus pasaulinio mąsto mokslininkų, pasaulinio mąsto mokslininkai trauks pasaulines ambicijas puoselėjančius vietinius ir globalius studentus. 

Savivaldybės skelbtas ekonominės plėtros strategijos konsultanto konkursas baigiasi rugsėjo viduryje. Sekančių metų viduryje Klaipėdos trigubas sraigtas (ang. triple helix) įgis sumaniąją specializaciją. Jos sėkmė visų pirma priklausys nuo 6 institucijų lyderių įsitraukimo ir noro suderinti pozicijas.

III. Prieinamas būstas

18-metis jaunuolis ar mergina, svajojanti apie laisvę nuo tėvų, mažiausiai nori likti savo tėvų namie. Savarankiškas gyvenimas prasideda nuo savarankiškų finansų. Lova ir namai yra didelė vertybė studentui, todėl jo kaina nėra paskutinysis apsisprendimo elementas renkantis pirmąją savarankiško gyvenimo erdvę. Pasaulio ekspertų įrodyta, jog lietuviai per daug pinigų išleidžia būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams ir būsto išlaikymui. Studentai tam išleidžia dar daugiau. Pagal pasaulines rekomendacijas šeimos išlaidos turėtų nesiekti 50% mėnesinių pajamų viduriniąjai klasei ir 30% studentijai ar biednesniam visuomenės sluoksniui.  Yra patikrintų ir aiškių receptų kaip tai spręsti. Apie prieinamo būsto programą Lietuvos jaunimui pradėjau kalbėti nuo pat 2010 m. grįžimo į Lietuvą. Istoriškai bankai savivaldybėms ir valstybei skolina pinigus trigubai arba keturis kartus pigiau negu studijas kątik baigusiems studentams, tad nuomojamo būsto įperkamumą, pasitelkiant privačius NT vystytojus, galime lengvai sumažinti bent perpus. Šiandien prieinamo būsto programos viziją brėžiu, kaip šešėlinis liberalų aplinkos ministras, mūsų programinėse nuostatose. Kokybiškas individualus studento bendrabučio kambarys neturi kainuoti daugiau negu 50-70 eurų per mėnesį. Su perspektyvia profesija ir aukštu vidutiniu atlyginimu Klaipėdoje tokią nuomos kainą tikrai būtų nesunku pakelti bet kuriam uostamiesčio studentui.

Baltijos Oksfordas

Klaipėda turi viską, ko reikia būti patraukliam jaunimo miestui- jūrą, gražius ir teigiamus žmones, vėjo aitvarus Svencelėje, teatrus, didmiesčio atmosferą, regioninį orouostą, geras mokyklas ir daug kitko. Tačiau Klaipėdai trūksta akademinėsrevoliucijos, kuri pastūmėtų šiandieninius Vilniaus, Kauno, Minsko, Rygos, Vitebsko, Kaliningrado gimnazijų talentus rinkis Klaipėdą, kaip savo Baltijos regiono Oksfordą. Tam nereikia pinigų, tam reikia drąsos. Jos man ir mano komandai užtenka. Prašau Jūsų įgaliojimo ją panaudoti. Prašau Jūsų balso artėjančiuose rinkimuose spalio 9 d. už mane Danės apygardoje ir liberalus daugiamandatiniame sąraše. Prašau balso už mano klasiokus, kurie išvažiavo. Prašau balso už jaunimą, kuris liks ir klestės Klaipėdoje.

Simonas Gentvilas
Klaipėdos akademinių reikalų tarybos pirmininkas
Liberalų Danės apygardos kandidatas

 

Komentuoti