Kas pavogė sniegą per Kalėdas?

Kiek anksčiau šių metų rugpjūtį Laplandijos Kalėdų Senelis paskelbė apie bankrotą. Žinia apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą, bet ją pavyko nuslėpti nuo vaikų. Tuo tarpu nepatogių vaikų klausimų, kodėl nėra sniego per Kalėdas išvengti nepavyksta. Snieguotas Kalėdas iš vaikų pavogė ne Grinčas, o mūsų priklausomybė nuo naftos ir gamtinių dujų. Ką darysime, jog situacija keistųsi?

Praėjusią savaitę ateities kartos sulaukė netikėto naujametinio pažado. Paryžiuje susirinkę 195 šalių vadovai sutarė, jog klimatas pasaulyje nešils daugiau nei 1,5 laipsnio lyginant su iki industriniu periodu.  21-ą kartą vykęs pasaulinis klimato suvažiavimas, kiekvienai šaliai padiktavo savo namų darbus, kaip sumažinti atmosferos šilimą sukeliančių dujų išmetimą. Tame tarpe ir Lietuvai. Grubiai tariant, ar Kalėdos Lietuvoje bus baltos priklausys nuo to, ar Paryžiaus susitarimo bus laikomasi.

Štai Švedija dar prieš konferenciją išsikėlė ambicingą tikslą, jog taps pirmoji valstybė naudojanti tik atsinaujinančius energijos resursus, o iki 2030-ųjų visas transportas bus varomas atsinaujinančiais energetiniais resursais. Dauguma šalių kol kas šneka tik apie ambiciją stabilizuoti kenksmingų dujų išmetimą. Ką tuo tarpu darys Lietuva?

Nuo 1990-ųjų iki šiandien atmosferai kenksmingų emisijų kiekį sumažinome 58 procentais. Padidinus miškų ir emisijas sugeriantį žemės plotą, sumažintų išmetimų dydis šokteli iki 76 procentų. Tad Paryžiaus klimato suvažiavime užsiduotas tikslas iki 2030-ųjų, lyginant su 2005 m. kenksmingų emisijų kiekį sumažinti dar 10%, tikrai atrodo negąsdinantys.

Tačiau žiūrint iš esmės į ekologišką ateitį, reta Europos valstybė yra tiek ekonomiškai suinteresuota šiltnamio efektą sukeliančių dujų sustabdymu, kaip Lietuva. Priešingai negu Švedija, mes beveik neturime rentabilių naftos ar dujų išteklių. Per 70 procentų savo energetinių išteklių, sudarančių beveik 8 procentus šalies BVP, importuojame. Absoliuti dauguma jų – iškastinis kuras arba antriniai produktai pagaminti iš jų, pavyzdžiui rusiška elektra. Dėl šios priklausomybės nuo importo, Lietuva turėtų būti tarp pasaulio lyderių skatinančių atsinaujinančių resursų panaudojimą.

Tuo tarpu šiandien statistinis lietuvis į dangų kasmet paskleidžia beveik 7 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalelių. Šis mūsų ekologinis pėdsakas mažės, kai mažinsime savo vartojimą, didinti jo efektyvumą ir jį pakeisime atsinaujinančiais resursais.

Šiandien dirbame, gyvename ir keliaujame naudodami per daug elektros ir kuro. ES vis dar esame tarp autsaiderių pagal energijos suvartojimą pagaminti 1 eurą bendrojo vidaus produkto. Mūsų viešieji pastatai ir namai yra per daug skylėti. Renovaciją turime paskatinti papildomu finansavimu, PVM lengvatos šildymui panaikinimu ir kuo greitesniu A energetinės klasės pastatų reikalavimo įtvirtinimu. Susisiekimo investicijos turi palaipsniui būti nukreiptos nuo investicijų į asfaltą link ekologiško transporto rūšių skatinimo ir viešojo transporto modernizavimo.

Antra vertus, turime keisti savo energetikoje vartojamo kuro kilmę.  Pernai atplaukusi „Nepriklausomybė“ ir gruodį įnauguruotos elektros jungtys nėra jokie garantai ekologiškai ateičiai. Atvirkščiai – brangi dujų tiekimo infrastruktūra verčia į ją perorientuoti vartojimą.

Todėl kaip Lietuva prisidės prie klimato kaitos stabdymo, persiorientuodama į atsinaujinančią energetiką, turėtų atsakyti metus vėluojanti ir minimaliu viešumu pasižyminti naujoji nacionalinė energetikos strategija. Jos ruošėja – Energetikos ministerija, dažnoje Vakarų valstybėje sudubliuota „per brūkšnelį“ kaip klimato ministerija, turi visus šansus pateikti „bekarboninės“ Lietuvos ateities viziją. Turime visas sąlygas mesti iššūkį Švedijai. Atsinaujinančių, ypač biomasės, išteklių panaudojimas, kad ir koks nepatogus, yra naudingas ne tik mūsų ekonomikai, energetinei nepriklausomybei, bet ir klimatui.

Šiemet per Kalėdas snaigėmis apšarmojusį Kalėdų senelį, pakeis lietpalčiu ir skėčiu nešinas Kalėdų senelis. O 2016-ųjų m. Lietuvos lygumų slidinėjimo čempionatas sausio mėnesį vėl vyks Latvijoje. Akivaizdu, jog šiltos žiemos tampa nenatūralia norma Lietuvoje. Ar ateityje Kalėdos Lietuvoje bus baltos, priklausys nuo mūsų šiandieninių sprendimų.

 

Simonas Gentvilas

 

Komentuoti