Kaip paversti kiekvieną klaipėdietį savo kiemo meru?

 

 

Ar savivalda pasieks kiemus?

Spausdinta Vakarų eksprese 2015-10-08, Autorius Martynas Vainorius

Kiemų valymą ant gyventojų pečių perkėlusi miesto valdžia žada, kad kitąmet atitinkamą sumą – daugiau nei 700 tūkst. eurų – investuos į tų pačių kiemų infrastruktūrą. Reaguojant į tokius pokyčius atsirado ir siūlymas leisti patiems miestiečiams spręsti, kur konkrečiai reikia panaudoti šiuos pinigus.

Idėją, kad kiemų tvarkymo prioritetai nebūtų dėliojami vieno ar dviejų kabinetų, palaiko ir Savivaldybės administracijos vadovybė. Anot pasiūlymo autorių, palankumo sulaukta ir politiniu lygmeniu.

Kaip yra dabar?

Žinia, pagal neseniai Klaipėdos tarybos patvirtintus Miesto tvarkymo taisyklių pakeitimus, įsigaliojo prievolė daugiabučių namų kiemų valymu rūpintis patiems gyventojams, o ne Savivaldybei, kaip iki tol buvo daugeliu atvejų. Gyventojai iki lapkričio turi apsispręsti, kaip jie organizuos kiemų valymą. Galimi keli variantai: pagal nustatytą grafiką kiemu rūpintis gali patys, kitas kelias – samdyti bendrovę arba šią funkciją pavesti namo administratoriui. Daugiabučio namo kiemas turi būti valomas ne rečiau nei 3 kartus per savaitę, o žolė šienaujama ne rečiau nei 3 kartus per vasarą.

Valdžia skelbė, kad kitąmet apie 725 tūkst. eurų, skirtų kiemams valyti ir šienauti, nuo kitų metų bus išleidžiami jų infrastruktūrai tvarkyti. Jei iš tiesų bus vykdomas toks pažadas, tai bent jau duobių kiemuose tikrai galėtų ženkliai sumažėti jau pirmaisiais metais. Dabar priklausomai nuo duobės gylio ir ploto jos sutvarkymas kainuoja 20-27 Eur/kv. m. Taigi, kitąmet šiam tikslui skyrus 725 tūkst. eurų, kiemuose papildomai būtų galima užlopyti daugiau nei 30 tūkst. kv. m duobių.

Susiklosčius tokiai padėčiai miesto Tarybos narys Simonas Gentvilas pasiūlė idėją, kad papildomų lėšų skirstymui įtaką darytų patys gyventojai.

„Dabar formali tvarka yra tokia, kad bendruomenė teikia pageidavimus, tačiau prioritetus nustato miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas, o Savivaldybės administracija atrenka priemones, kurioms skiriamas finansavimas. Iš esmės, kuriuose kiemuose bus lopomos duobės, sprendžiama viename ar dviejuose kabinetuose, nors būtent šie darbai yra itin aktualūs miesto bendruomenei ir bene labiausiai matomi“, – sakė S. Gentvilas.

Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda, paklaustas, kaip sprendžiama, kurie kiemai yra verti sulaukti finansinių ir asfalto injekcijų, o kurie ne, teigė, jog tai yra Miesto tvarkymo skyriaus prioritetas.

„Faktas, kad jei pernai kiemas buvo tvarkytas, tai ateinančiais metais vargu ar sulauks lėšų“, – sakė L. Dūda.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė savo ruožtu aiškino, kad darbuotojai renka informaciją iš žmonių, namų valdų, pavasarį kiemus apvažiuoja ir patys specialistai.

„Iš esmės tikrai žinome, jei ne 100 procentų, tai beveik tiek duobių. Žinoma, visoms niekada pinigų neužtenka, tad žiūrima ir į duobių gylį, ir dydį. Jei atsiranda avarinė situacija, lopoma net tuose kiemuose, kurie buvo neseniai sulaukę darbininkų“, – teigė I. Šakalienė.

Ką siūlo?

Pasak S. Gentvilo, jis siūlo, kad kitąmet pusė arba visi 725 000 eurų būtų atiduoti skirstyti bendruomenių taryboms proporcingai pagal gyventojų skaičių ir pagal kovą miesto Tarybos patvirtintą rajonų schemą (12 rajonų su kvartalų grupėmis).

„Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas bei Savivaldybės administracija nustatytų prioritetus, Vietos bendruomenės pagal juos teiktų pageidavimus, o miesto rajonų tarybos apsispręstų, kurie projektai tenkinami. Panašus mechanizmas jau veikia skirstant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skiriamas lėšas bendruomenių projektams rengti“, – sakė S. Gentvilas.

Jis mano, kad tokia idėja turi nemažai pranašumų: gyventojai būtų realiai įtraukiami į viešųjų finansų perskirstymą ir skatinama pilietinė visuomenė, būtų užtikrinamas didesnis skaidrumas, patys žmonės esą labiau rūpintųsi sukurta ar suremontuota infrastruktūra.

„Be to, išlaidos kiemų valymui būtų kompensuotos tiesioginėmis lėšomis kiekvienam kvartalui – visi be išimties įsitrauktų ir pajustų šių pinigų atėjimą į kvartalus“, – teigia S. Gentvilas.

Anot jo, su kolegomis politikais jau pasiektas sutarimas, kad tokiu būdu būtų galima paskirstyti apie pusę minėtos sumos. Likusi esą būtų skiriama gerinti infrastruktūrą prie renovuotų namų ar ten, kur patys gyventojai sutiktų dalį išlaidų finansuoti savo lėšomis.

Komentuoti