2020 Tokijo olimpinį buriavimo medalį turi laimėti klaipėdietis

Mūsų Jūrinė valstybė yra šiek tiek paradoksali. Lietuvos buriuotojų sąjunga yra registruota Vilniuje. Profesionaliausi šalies buriuotojai, įskaitant olimpinę čempionę Gintarę Volungevičiūtę Scheidt – kauniečiai. Kurioziška, bet savo buriavimo sporto geografija esame panašūs į Vengriją ir jos gaivųjį Balatoną.

Tačiau kuriozišką šiandieną gana lengva paaiškinti uždara uosto praeitimi. Šiandieninis klaipėdietis sunkiai suvokia šį kuriozą, nes su ilgu sovietinio uostamiesčio uždarumu tiesiog neturėjo teisės išvystyti šio sporto militarizuotoje, užsieniečiams uždaroje, pramoninėje Klaipėdoje. Buriavimas ir kiti vandens sportai suklestėjo Kaune, Trakuose ir Nidoje. Nebūriuoti klaipėdiečiams tapo natūralu.

Šiandien jau turime galimybes, bet ar norime jomis pasinaudoti? Šis klausimas yra kur kas labiau politinis, negu sportinis. Buriavimo ir viso vandens sporto ateitis Klaipėdoje yra ne tik pačios sporto šakos plėtros, bet pačio miesto- kaip Jūrinės valstybės simbolio, aktyvaus Baltijos jūros erdvės dalyvio ir ryžtingai sovietinę praeitį palikusio atviro, demokratiško, gyventojams priimtino uosto įvaizdžio reikalas.

Tokį įvaizdį savivaldybė kartu su uostu kuria gana gerai- Klaipėda tapo beveik nuolatiniu Tall ships regatta lankomu uostu. Tūkstantmečio odisėja ir pastangos dėl Volvo Ocean races etapo neabejotinai padėjo didelio „šauktuko“ ženklą ties Klaipėdos pavadinimu pasaulio buriavimo žemėlapiuose. Mokantiems buriuoti ir profesionalams atkūrėme ir atkūrinėjame Pilies ir Smiltynės jachtklubus. 80-ąjį kartą švenčiame Jūros šventę, o laivų paradas tapo nacionalinio masto renginiu. Unikalus Raftos muzikos festivalis ant Kuršių marių vandens sudomino net dalį Šiaurės Europos alternatyvios muzikos gurmanų.

Tačiau buriuojančio miesto įvaizdis bus dalinai tuščiaviduris, jei tipinis klaipėdietis iš Mogiliovo gatvės, kaip ir tipinis vengras iš Budapešto, nežinos ką reiškia spinakeris, vendas, galjūnas, gykas arba rumpelis. Tam būtina išauginti ištisą jaunimo kartą, kuri turi rasti sau vietą ne Drevernoje, Nidoje, o Klaipėdos uoste.

Šiandien turime istorinį šansą 2020 metų Tokijo olimpiadoje iškelti Klaipėdos buriuotojų vėliavą. Pagrindai olimpiadai padėti- Drevernoje įkurtoje buriavimo mokykloje „Žiemys“ pradėjome ruošti olimpinę kartą. Tačiau ar Lietuvos olimpiečiai bus dreverniškiai, nidiškiai, kauniečiai ar klaipėdiečiai priklausys nuo to, ar Klaipėdos uosto direkcija grąžins buriuotojams skolą ir jau 2017 metams pastatys naują 400 vietų mažųjų laivų ir buriavimo mokyklos uostelį piečiau Kiaulės nugaros.

Užaugo viena nepriklausomų klaipėdiečių karta, kuri nepažino „optimistų“. Todėl iškelkime bures ir būkime optimistai- neatidėliokime medalių, kai jie yra įmanomi Tokijuje.

Komentuoti